CARPE DIEM. RUDUO

antradienis, rugsėjo 15, 2015 VAI VAI magazine 0 Comments

Paprastai, Naujųjų metų naktį, žmonės ką nors pasižada. Būna, kad savo tikslus ir pažadus užsirašo į, dar viskuo, kas naują, kvepiantį dienoraštį. Pirmame puslapyje. Kartais, jau kitą dieną, tą dienoraštį kur nors nukiša ir pamiršta visiems laikams. Naujieji metai prasideda kaip ir visos kitos dienos. Kartais galvos skausmu, nuovargiu, praradimais. O būna ir kitaip.

ruduo

Metuose turiu daug naujųjų ir pirmųjų kartų. Metuose turiu nepaprastai daug stebuklų ir netikėtumų. Pačioje rugpjūčio pabaigoje, grįžusi namo po poros savaičių atostogų, nusistebėjau, kad beržas prie namų jau barsto geltonus lapelius. Kai prasidėjo naujieji mokslo metai, nusivedžiau sūnų į vaikų darželį. Iš pradžių kuklinosi, bet vėliau su dviem geriausiais draugais užbučiavo šiek tiek vyresnę mergaitę ant čiuožyklos. Mergaitė šypsojosi, braukė delniukais per drėgnus skruostus ir sėdėjo kaip pabučiuota. Šarūnas man nupirko dviratį. 

Nekantriai laukiau naujos darbo dienos, kad pirmą kartą nuvažiuočiau dviračiu į darbą. Ryte net anksčiau atsikėliau ir, aplenkdama visas rytines automobilių spūstis (visi į darbus, į mokslus, dar su entuziazmu, dar su užsidegimu). Riedėdama nuo kalno pamačiau, kaip nuo ozo kalvų palei žeme slenka baltas rūkas. Aš tuoj tuoj įvažiuosiu į minkštą, baltą, pūkuotą debesį ir paliesiu jį ranka. Pasistiebiau, vairą laikiau viena ranka, kitą iškėliau aukštai. Rudeninio dangaus dalelytė mano delnuose. 

dviratis

Drabužių parduotuvės siūlo naujas kolekcijas, kad atrodytum solidžiai auditorijoje arba ofise. Ir tau pačiam jau šiek tiek vėsoka, norėtųsi rankų darbo šilto šaliko, nors tavo pečiai dar įdegę. Visa laimė, tu pažįsti, kas tau numegs šaliką. Dirbi įdomiau, nes darbo padaugėjo. Dirbti įdomiau, pramankštini savo kalbėjimo įgūdžius, išsitiesi ir nusišypsai. Laba diena! Per pietų pertrauką šildaisi atsineštą maistą iš namų, ofiso virtuvėlėje ir kalbiesi su kolegomis apie naują protmūšio sezoną. Vilniaus dienos, pilnos gatvės, intravertai kantriai išlaukia namuose, kuomet socialinė interakcija apsiriboja tik trumpu žvilgsniu pro langą. 

ruduo

Vakarais tas pats dangus atsispindi dangoraižių languose. Į besileidžiančios saulės šviesos užlietas alėjas pabira mąstytojai, kurie vilki juodais golfais ir languotais švarkais, - jie vaikšto neskubėdami, susidėję rankas už nugaros, - mažų ir didelių šunų šeimininkai, porelės, bėgikai. Nenumaldomai sukasi programėlės, kuri skaičiuoja įveiktus kilometrus, skaitliukas. Tu sakai, sportuoti nuo naujųjų metų pradžios? Sakai, nusipirkai brangų abonementą į sporto klubą, štai tą, prie prekybos centro? 

Miestas atgijo. Čia sugrįžo jo gyventojai, jie užpildė gatves, kurios dar mena vasaros karštį, jie nori, kad šitas vakaras būtų nepamirštamas. Kavinės, klubai, parodos, teatrai siūlo tau padėti. Aš girdžiu, kaip barška stalo įrankiai, žmonių juoką, kulniukų kaukšėjimą, pravažiuojančias mašinas, džiaugsmingus šūksnius - Lietuvos rinktinė dalyvauja Europos krepšinio čempionate. Apie kavą, languotą pledą, cinamoną ir obuolių pyragus jau nepasakosiu, nes tai iki skausmo pažįstama, kad net jau virsta cliché.  

obuolių pyragas

Gyvenimas lieka nuostabus visada. Metuose turiu nepaprastai daug stebuklų ir netikėtumų.  Ar tu jais tiki?

Carpe diem.
Ruduo.

Julija Velykienė iš equus albus

Turėtų Patikti ir Šie Tekstai

0 komentarų: